Ankstyvųjų ryžių ir geltonųjų nokinimo derliaus nuėmimo laikotarpiu ryžių augintojai kėlė problemą „Danguje nėra saulės ir nėra saulės žemėje“. Siekdamos veiksmingai išspręsti šią problemą, daugelyje vietų buvo išplatintos ryžių džiovyklų džiovinimo technologijos, kurios metu ne tik išvengiama paslėptų pavojų, kuriuos kelia ūkininkai, džiovindami ryžius ant kelių, bet ir išvengiama nuostolių, kuriuos dėl pelėsio sukelia nesugebėjimas sausas lietingomis dienomis. Galingas ryžių kokybės matas.
Dauguma ūkininkų ryžių džiovinimo būdų yra „priklausomi nuo dangaus“, o ryžių džiovinimo technologija gali pašalinti ryžių augintojų kančią. Ryžių džiovinimo technologija gali greitai pašalinti grūdų drėgmę, o tokiu būdu perdirbti ryžiai gali būti tiesiogiai laikomi sandėlyje, o tai ne tik pagerina laikymo greitį, bet ir išvengia antrinės taršos, kurią sukelia natūralus džiovinimas. Tačiau dėl tokių veiksnių, kaip sąnaudos ir panaudojimo lygis, šiuo metu plataus masto ir mechanizuotas grūdų džiovinimas vystosi lėtai, o džiovintuvus naudoja tik nedaugelis javus auginančių namų ūkių.
Galima pastebėti, kad norint padidinti ūkininkų entuziazmą naudoti džiovyklas ir populiarinti šią technologiją, reikia daugiau pastangų palengvinti mases ir sumažinti ūkininkų išlaidas. Renkantis džiovyklas, ūkininkų transportavimo išlaidos turėtų būti kuo mažesnės; už ryžių džiovinimo kainą ūkininkams turėtų būti suteikta daugiau nuolaidų, kad ūkininkai norėtų nusiųsti grūdus į džiovyklas džiovinti.
Be jokios abejonės, tai yra neginčijama tendencija, kad džiovintuvai pamažu pakeičia natūralų džiovinimą. Tačiau norint skatinti gerą technologiją, reikia nuolat tobulinti atitinkamas paramos priemones, atsižvelgiant tiek į džiovinimo technologijos pranašumus, tiek į ūkininkų ekonomines sąnaudas. Tik tokiu būdu ryžių džiovinimo technologija gali būti ir gera, ir gera.
